Vienas dažniausių kylančių klausimų įsigijus naują augalą, ypač naujiems augintojams – kada, kiek ir kaip dažnai reikia jį laistyti? Atsakymą rasti itin svarbu – juk dvi dažniausiai pasitaikančios problemos – perlaistymas ir, priešingai, perdžiovinimas.
Atrodytų paprasčiausia būtų naudotis kokia aplikacija, kuri primintų, kad štai, praėjo savaitė, laikas laistyti – bet, deja, toks laistymas nepasiteisins, nes augalų vandens poreikis priklauso nuo daugybės aplinkybių į kurias nei aplikacijos, nei laistymas reguliariu grafiku neatsižvelgs:
- Metų laiko – šaltuoju metų laiku, kuomet augalai miega, laistyti reikia gerokai rečiau, nes vanduo pasisavinamas lėčiau (juk augalas nelabai ir auga, ilsisi); ir priešingai, pavasarį, kai šilčiau ir augalas sparčiai stiebiasi, substratas išdžius greičiau, tad ir laistyti reikės dažniau.
- Oro temperatūros – subtratas greičiau džius (ne tik dėl augalo specifikų) kuomet oro temperatūra aukštesnė (vasarą, ar tiesiog stipriai sušildžius namų temperatūrą). Tipiškai kuo aukštesnė temperatūra, tuo dažniau laistyti reikės, taip pat reikės palaikyti aukštesnį oro drėgnumą.
- Paties augalo biologijos – kai kurie augalai, ypač sukulentai, yra prisitaikę prie sausrų taip, kad patys savyje kaupia ir ilgai laiko vandenį, tad jiems nuolatinio laistymo nereikės; tuo tarpu trapesni, mažesnių lapų augalai mėgs tiek drėgną orą, tiek nuolatos kiek drėgną (bet nepermirkusį) substratą.
- Aplinkos drėgnumo – kai kurie augalai (nevisi) dalį vandens poreikio gali patenkinti per lapus ar spyglius iš oro drėgnumo; tad jei laikote augalus jiems skirtoje ir drėgmę palaikančioje spintoje – laistyti taip pat reikės rečiau.
Dabar manau sutiksit, kad augalą tinkamai laistyti tik savaitgaliais ar kokiu kitu griežtu grafiku – ne pats tinkamiausias būdas. Geriausia – kasdien ar kas kelias dienas stebėti augalų būseną ir atkreipti dėmesį į kelis aspektus, kurie padės atpažinti ar augalui jau laikas gerti.
Augalo specifika ir poreikiai
Prieš pradedant stebėti savo augintinį – pasidomėkite jo auginimo specifika (mes savo parduotuvėje prie kiekvieno augalo šią informaciją pateikiame). Tipiškai, augalai papuola į tris gana plačias grupes:
- Augalai kuriems reikia palaikyti drėgną (bet nepermirkusį) substratą visą laiką, visai neleidžiant išdžiūti – pavyzdžiui, smidrai ir paparčiai bei kai kurie tropiniai augalai;
- Augalai, kuriems kvėpavimui ir šaknų augimui būtina kad substratas kiek pradžiūtų, tačiau ne iki galo – didžioji dalis mūsų turimų augalų, pavyzdžiui, filodendrai;
- Augalai, kurių substratas turi stipriai pradžiūti prieš laistant – fikusai ir įvairūs sukulentai.
Žinoma, išimčių šioms grupėms gali pasitaikyti, bet bendros gairės yra plačiai pritaikomos – neveltui yra juokelių apie tai kaip nepatyrę augintojai sugeba nužudyti mažą kaktusėlį – kaip gi nelaistysi jo kas savaitę.
1. Stebėti patį augalą
Kol kas net nežvelgiant į substratą ir jo pradžiūvimą, dalį informacijos ar jau laikas laistyti gali pamatyti iš paties augalo išvaizdos. Geltonuojantys ar ruduojantys sausi lapų galiukai ar krašteliai, nulinkę lapai, išblukusios spalvos, maži ir neišsivystę lapai ir panašūs bruožai dažnai rodo vandens trūkumą.
Ir priešingai, geltonuojantys ar ruduojantys bet drėgni lapai, nemalonus kvapas iš substrato ir panašūs – kad šaknys jau galbūt paskandintos, supuvę, o augalas dūsta.
Pastebėjus šiuos ženklus reiktų pasižiūrėti atidžiau į substratą, nes kartais tiek perlaistymas, tiek išdžiūvimas (o ir ligos), gali pasireikšti labai panašiai.
2. Substrato spalva
Pats greičiausias, bet gana neinformatyvus būdas – pažvelgti į substratą ir jo spalvą. Tamsesnės spalvos substratas, tikėtina, yra drėgnas, tuo tarpu džiūstant jis ima šviesėti.
Jeigu augalui reikia kad paviršius pradžiūtų, o matote kad paviršius tamsus – laistyti dar nereikia.
3. Prisilietimas ar "piršto" būdas
Vienas dažniausiai siūlomų ir papraščiausių būdų – tai atsargiai, nepažeidžiant šaknų, paliesti substratą pirštu 1-2 cm (ar daugiau, jei vazonas didesnis) gylyje. Jei nejaučiate drėgmės visiškai, o ir ištraukus pirštą nelieka substrato likučių – augalus, kuriems reikia lengvo pradžiūvimo – pats laikas laistyti.
Deja, nors paprastas, šis būdas nėra tinkamas kuomet reikia stipresnio išsausėjimo, vazonas didelis ar galų gale šaknų sistema tokia tanki, kad net neišeina pajausti, kas darosi giliau. Tuomet derėtų jungti šį metodą su 4.
4. Vazono svoris ir svėrimas
Jei augalas auga nedideliame vazone arba tiesiog gerai pažįstate augalo svorį – tiesiog kartais kilstelėkite.
Stipriai perdžiūvę augalai yra ženkliai lengvesni nei vandens prisotinti (nes tiek žemė, tiek pats augalas pasisavina ir išlaiko daug vandens). Jeigu norite būti moksliškesni – taip pat galite pradėti laistymo žurnalą:
- Kuomet augalas lengvutis ir tikrai išdžiūvęs bei prašosi vandens – pasverkite jį.
- Stipriai palaistykite ir palaukite, kol vanduo pilnai ištekės.
- Pasverkite darkart. Skirtumas tarp abiejų svorių bus apytikslis substrato sugertam vandens kiekiui.
- Kitąkart kai svarstysit ar jau laikas laistyti – pasverkite ir žinosite kiek, apytiksliai, augalas pradžiūvęs.
Šiuo būdu tikrinant galima objektyviau pasiekti 50% ar daugiau substrato išdžiūvimą, nes pirštu taip giliai pasiekti jau sunku (ir pavojinga, nes lengviau pažeisti šaknis).
5. Drėgmės matuokliai
Papraščiausias ir labiausiai užtikrintas būdas, kuris sumažins klaidų riziką ir padės tiksliau stebėti – o tai svarbu augalams, kuriems diena džiūvimo gali būti pražūtinga – tai naudoti drėgmės matuoklius.
Jų yra įvairių, nuo brangesnių, tinkamų kartais pamatuoti vandens kiekį, iki tokių, kurie nuolat būna su augalu ir informuos kuomet laikas laistyti. Vieni tokių – pas mus parduotuvėje esantys SUStee drėgmės matuokliai.
Jų veikimo principas paprastas – drėgmės matuoklį įsmeigiate į substratą ir stipriai palaistote. Kol vandens kiekis substrate pakankamas – drėgmės matuoklio indikacinė juostelė bus ryškiai mėlyna. Kuomet ims sausėt – pamažu keisis iš ryškiai mėlynos į baltą.
Jeigu konkrečiam augalui svarbu, kad substratas liktų drėgnas, visiškai neleiskite spalvai pasikeisti į baltą; likusiems, kurie tik džiaugsis kiek pradžiūvę, jei pamatysit baltą juostelę, kitą rytą ramiai galite laistyti – taip paskatinsite ne tik augimą, bet ir leisite augalui pakvėpuoti.
Ir, žinoma, augalams, kurie mėgsta pradžiūti, galite uždelsti ilgėliau (bet, žinoma, ne kelias savaites!).
Bendri patarimai laistant ir prižiūrint augalus
- Geriausia augalus laistyti ryte, ypač jei apipurškinėjate lapus dulksna. Taip būsite labiau tikri, kad drėgmę augalas sugers, o vanduo pernakt nestovės ant lapų paviršiaus (taip išvengsite pelyjimo, grybelių, o ir visokių kenkėjų).
- Augalus auginkite vazonuose su geru vandens nutekėjimu arba, jei jau turite dailų uždarą vazoną, patį augalą laikykite plastikiniame vazone ir ištraukite laistymui. Viena didžiausių naujokų klaidų – tai pripilti daug vandens net neleidžiant jam nutekėti, tad vazono dugne susitelks mažytė pelkė, o ten esančios šaknys skęs ir dus.
- Tipiškai, kai galop laistote, siekite sudrėkinti visą substratą, leisti vandeniui nutekėti į lėkštutę. Papildomi taškai jei leisite trumpai taip ir pastovėti, pamerkus, nes substratas dar kiek vandens sugers per vazono apačią. Po to perteklių išpilkite.
- Laistyti galite nebūtinai iš viršaus – jei vazono apačioje daug skylučių, galite patį vazoną pamerkti atskirame vandens pripildytame inde. Tuomet substratas vandenį ištrauks iš apačios, o prisisotinimą parodys kuomet drėgmė pasieks paviršių (ir substratas patamsės, o paviršiuje jausis drėgmė).
- Toks laistymas geriausias ir kartais reikalingas dėl augalų specifikos, pavyzdžiui, paparčius, ypač tankesnius, sunku laistyti, nes nedera vandens pilti ant jų karūnų – taip laistomas papartis gali supelyti ir bus sunku jį išlaikyti gyvą. O ir kraštus palaistyti kartais nelengva (jei, pavyzdžiui, substratas siekia vazono aukštį – vanduo tiesiog tekės per kraštus ir sunkiai susigers). Tad paeksperimentuokite ir paieškokite tinkamiausio konkrečiam augalui laistymo būdo!
Tad tiek šį kartą – tikimės šie patarimai padės išsklaidyti kai kuriuos mitus, o galbūt ir išgelbės Jūsų mylimiausius augalus, ar bent jau padės Jums įgauti drąsos ir pasitikėjimo šioje auginimo kelionėje.